Ateiviai

Pradžia
Ateiviai
Būtybės
Kontaktai
ateiviai [at] phplabs [dot] net

NSO paslaptys Sovietų Rusijoje

Paskelbta 2003.01.01 15.03

Straipsnyje yra informacija, surinkta amerikiečių tyrinėtojų Bryan Gresh ir George Knapp 10 dienų vizito Rusijoje 1993 metų kovo mėnesį metu.

Pasiruošimas kelionei į Rusiją užtruko septynis mėnesius. Kelionė suplanavo mūsų žmogus Maskvoje, Nikolajus Kapranovas, fizikas, kuris yra Rusijos Parlamento saugumo patarėjas. Mūsų tikslas buvo pasikalbėti akis į akį su tais, kurie žinojo...

Vienas iš didžiausių brangakmenių buvo Borisas Sokolovas, rusų pulkininkas iš žymios karinės šeimos. Sokolovas vykdė beprecendentinius tyrinėjimus, kurie, pasak jo, niekada nebus pakartoti. "Per 10 metų visa Sovietų Sąjunga tapo vienu dideliu NSO stebėjimų postu. Buvo 1980 metai. Mes turėjome 40 bylų, kur mūsų pilotai susidūrė su NSO. Iš pradžių jiems buvo įsakyta vytis, tada šauti į NSO. Bet kai mūsų pilotai atakuodavo, NSO pagreitėdavo. Pilotai būtų vijęsi, praradę lėktuvų kontrolę ir sudužę." - kalba Sokolovas. - "Taip nutiko tris kartus. Du iš jų pilotai žuvo. Tada pilotams buvo duotas kitas įsakymas: kai jie mato NSO, turi pakeisti kursą - ir dingti." Išskyrus originalų atakos įsakymą, rusai pridėjo pasyvaus stebėjimo požiūrį - jeigu jie mato NSO, gerai. Sokolovas sako, kad Sovietų požiūris buvo kitoks nei amerikiečių, kurie įrengė apie 30 radarų sekti NSO.

Sokolovas ilgai prisimins 1983 metų spalio 5 dieną. Jam buvo duotas įsakymas nedelsiant išvykti į ICBM bazę Ukrainoje. Kokia skubėjimo priežastis? Bazės vado raportas Generalinio Štabo viršininkui apie tai, kad dieną prieš tai, tarp 4 ir 8 valandos vakaro, netoli bazės buvo pastebėtas NSO. Tuo metu pagrindiniam valdymo pulte užsidegė lemputės - paslaptingai įsijungė ICBM paleidimo kodas. "Jie gavo įsakymą pasiruošti paleisti ICBM. Generalinio Štabo viršininkas negaišo laiko mūsų NSO ekspertų siuntimui. Laimei, raketos nebuvo paleistos."

Rimilio Avramenko pasaulis yra kažkas nepaprasto. Jis yra vienas iš vadovaujančių mokslininkų, kurie dirba kuriant rusišką SDI versiją. Mes pradėjome savo interviu su šiuo garbiu mokslininku paprastu klausimu, kuris, mūsų manymu, turėjo pralaužti ledus: ar NSO fenomenas tikras?

"Man ir mano kolegoms nekyla jokių klausimų, žinoma jie tikri!" - sušuko Avramenko. Mokslininkas pastebi, kad informacijos mainai tarp žmonių ir ateivių, vedė prie ateivių ginklo - plazminio spindulio - kūrimo. Kosmoso amžiaus ginkluotė buvo įkomponuota į rusišką SDI versiją. Avramenko taipogi patvirtino, kad rusai žinojo apie ateivius iš kitur nuo 1959 metų. Amerikiečiai tai irgi žinojo, kadangi abi pusės turėjo tokio paties tipo palydovines gynybos sistemas. Avramenko pasidalino su mumis dar keletu stulbinančių pranešimų: Vietnamo karo metu didelis NSO praskrido virš Hanojaus. Beveik visi svarbesnieji ginklai mieste turėjo taikinio sekimo įtaisus, tačiau nesujudėjo. Vienintelis lėktuvas, kuris galėtų pasiekti NSO greitį, yra Nevadoje esantis amerikietiškas "Aurora". Kai mūsų veiduose pasirodė nuostaba, Avramenko tuoj pasakė, kad ši informacija gauta tik iš populiarių spaudos leidinių.

Kitas mūsų susitikimas įvyko su Gynybos Ministerijos pareigūnu, kuris yra atsakingas už šiuos tyrinėjimus. Pagal susitarimą mes negalime viešai skelbti jo vardo, tačiau žinome, kad tyrimas vadinasi "Siūlas-3" (Thread-3). Viename tų dokumentų skyriuje yra sovietų kosmonautų stebėtų NSO aprašymai. Skirtingai nuo amerikiečių kosmonautų nenoro kalbėti ta tema, pirmuosius NSO patvirtinimo raportus Rusijoje išsakė pats Jurijus Gagarinas. Dokumentuose Gagarinas cituojamas sakant, kad NSO yra tikri, jie skraido neįtikėtinais greičiais ir jis pasakytų daugiau apie tai, ką marė būdamas orbitoje, jeigu gautų leidimą. Dokumentai taip pat teikia informaciją apie amerikiečių kosminius susitikimus, apie astronautų Mėnulyje matytus dalykus ir apie šios informacijos pašalinimą iš NASA viešų bylų.

Ką rusai žino apie žinomiausią NSO avariją, 1947 metų liepos pranešimą apie sudužusį diską Rosvele (Roswell, New Mexico)? Pasirodo, netgi 4-ame dešimtmetyje rusai netikėjo baliono sudužimo versija, kuri buvo teigiama amerikiečiams JAV kariškių. Su mumis kalbėjosi Valerijus Burdakovas, žmogus, kuris niekada nebuvo davęs interviu vakarų žurnalistams. 5-ame dešimtmetyje Burdakovas buvo mokslininkas prestižiniame Maskvos Aviacijos Institute, kuriame gimė sovietinė kosmoso programa. Burdakovo domėjimasis NSO vedė prie paskaitų ta tema. Paskaitų, kurios atkreipė Sergėjaus Koroliovo, Sovietų raketininkų dekano ir Rusijos kosminės programos įkūrėjo, dėmesį. Bet Koroliovas neįspėjo Burdakovo, priešingai, juo pasitikėjo.

Burdakovas užsimena, kad Josifas Stalinas pakvietė Koroliovą į susitikimą 1948 metais. Diktatorius pasikvietė Koroliovą į kambarį, kur, paskleistos ant stalo, gulėjo krūvos dokumentų, surinktų slaptų tyrimų metu. Dalis informacijos buvo gauta iš sovietų pasiuntinių Niu Meksike avarijos metu. Stalinas nekantriai norėjo sužinoti, ką Koroliovas manė apie šią NSO avariją prie Rosvelo.

"Koroliovas Stalinui pareiškė, kad fenomenas buvo tikras, bet NSO nepavojinga Rusijai ir jie nėra pagaminti nei JAV, nei kurioje kitoje šalyje. Stalinas jam padėkojo ir paminėjo, kad jo nuomonė buvo pasidalinta su kitais specialistais." - pasakoja Burdakovas.

Burdakovas neabejoja apie ryškų amerikiečių vyriausybės įsivėlimą NSO fenomene. Kai kurios kariškių šakos užsiima aktyviais tyrimais ir paieškomis. "Mes žinome, kad amerikiečių Oro Pajėgos turi daug įrodymų," - kalba Burdakovas. - "Laivynas taip pat. Mes žinome apie specialų įsakymą laikyti visa tai paslaptyje. Kai smalsūs žmonės ieško tų bylų, jiems pasakoma, kad bylų jau nėra, nes jos sunaikintos."

Ronas Varlamovas iš Maskvos Technologijų Instituto tiki įrodymų gausa. Susitikimas vyko mažame Varlamovo bute už Maskvos, siekiant gilaus interviu. Varlamovas lankėsi daugelyje NSO nusileidimo vietų Rusijoje (10 iš jų - Maskvos apylinkėse), norėdamas aptikti fizinius ir cheminius pokyčius dirvožemyje ir aplinkoje. Atradimai stulbinantys. Identiški kvarciniai laikrodžiai, vienas padėtas nusileidimo zonoje, kitas už jos ribų, rodo laiką skirtingai. Skuba nusileidimo zonoje esantis laikrodis. Varlamovas taip pat aptiko, kad NSO nusileidimo vietose žemė yra sterili, turinti vos keletą vienaląsčių gyvūnų kubiniame dirvožemio centimetre. Tik nusileidimo ratų išorėje kiekviename kubiniame dirvožemio centimetre klesti dešimtys tūkstančių vienaląsčių.

Dar tarp atradimų: reiškinys, vadinamas "angelo plaukais", tam tikros rūšies NSO išmetami produktai. Varlamovas aptiko pavyzdį ir išanalizavo jų sudėtį. Varlamovas dar pamini mažiausiai šešis bandymus suplanuoti kontaktus su nežemišku protu. Varlamovas teigia, kad buvo keletas sėkmingų kontaktų.

Varlamovo atradimus palaiko artimas draugas, vyriausybės biologas, Jurijus Simakovas, kuris atlieka tyrimus dviejose NSO nusileidimo vietose Sibire. Ten Simakovas rado mikroskopinių kirminų dirvoje. Nieko per daug neįprasto, išskyrus tai, kad tie kirminai artimi Meksikai ir natūraliai nesiveisia Sovietų Sąjungoje.

Šio straipsnio turinį sekančios išvados:

1. Tiek Sovietų Sąjungos, tiek JAV vyriausybės daug metų žino apie nežemiškų būtybių egzistavimą ir slepia tai nuo visuomenės.

2. Vyksta kontaktai su nežemiškomis būtybėmis.

3. Naujausios technologijos kuriamos remiantis ateivių žiniomis.

4. Ateiviai gali valdyti ICBM, galbūt ir kitas branduolinių ginklų rūšis.

5. JAV astronautai stebėjo nežemišką erdvėlaivį, taipogi vyko svarbus stebėjimas Mėnulyje, bet tie faktai buvo paneigti.

6. Amerikiečių Oro Pajėgos ir Laivynas saugo nežemiško laivo dalis.

7. Nežemiškos būtybės gali iškraipyti laiką.

Viršun | Atgal į skyrių Pasaulis »